Kai rudeniui ásismarkavus labai pristingam ðilumos, naujasis ARTUMOS numeris kreipia skaitytojø þvilgsná á ten, kur tos ðilumos ir dar kai ko, labiau esmingo, ieðkoti. Tai bendruomenë ir bendrystë, o per jà – ir nesavanaudiðka vieni kitø parama.

Betgi ðitai giliausioje mûsø esybëje tarsi Mozës plokðtëj kalte iðkalta! Argi lengva kà nors pridurti prie to, kad pradþiø pradþioje jau buvom paðaukti bûti ne po vienà, o ir dabar kas sekmadiená esam meiliai kalbinami: „Broliai, sesës...“?

Taèiau vartydami spalio ARTUMÀ netruksime pajusti, kaip vis dëlto smagu ir gerus dalykus, ir skambius þodþius vis ið naujo pablizginti, kad jie vël suþërëtø kaip naujas skatikas: apie savanorystës plëtrà Lietuvoje ir pasaulyje; apie dþiaugsmà atrasti gerà savijautà ir netgi profesinæ naudà dirbant be atlygio; apie rimtà ateitininkø pasiryþimà per 30 metø áveikti nemeilës problemà Lietuvoje – t. y. ávaikinti visus beglobius vaikus; apie solidarumà su likusiais Sibiro kapinëse; apie palydëjimo bendrystæ iki pat þmogaus mirties – visa tai ir dar daugiau atradimø laukia spalio ARTUMOJE.

Èia pat ir naujai – solidarumu! – spindinti trijø dieviðkøjø Asmenø bendrystë, ir A. Rubliovo ikona Trejybë su laisva vieta... mums! Ir netgi toks „kietas“ lietuviðkas prieþodis „ne mûsø kiaulës, ne mûsø pupos“ tuoj pat, mûsø akyse, gëdingai pralaimi, tautieèiams solidarizuojantis su ðkvalo iðverstame miðke ákalinta ðeima. Spalio numeryje rasime poeto ir vertëjo A. Gailiaus naujai iðverstà ðv. Pranciðkaus maldà (ar ðiandien tikrai alkte alkstame to, ko maldaujame?); suþinosime, kada sakome: „tai yra mano kûnas, kurio tau neatiduodu“ ir „tenebûna man, kaip tu pasakei“... Ir gal pradþiugsime, kad vaikas savo gyvenime jau sutiko kunigà, kuriam jo bendruomenë – didþiausias turtas.

Tie, kas mëgsta pasiþvalgyti po sveèias ðalis, su naujuoju ARTUMOS numeriu pabuvos lietuvaitës akimis pamatytoje Kalkutoje, kurios begaliná skurdà – be skambiø þodþiø – kitados pasiryþo maþinti palaimintoji Motina Teresë. Arba iðgirs, kad kaþkur Peru tarnauja lietuvaitë – Motinos Teresës sesuo. Ir Lietuvoje spalio ARTUMA padës atrasti vietø, kur indus plauna net kardinolai ir „kur mylimi visi“. Na ir kas, kad ten besiðildantis vargeta vis tiek nepatenkintas: girdi, èia „tik kiek geriau“ nei kalëjime.

Kaip raðo kun. K. Brilius MIC, „kiekvienas esame savaip silpnas, bet kiekvienas, paliestas tarnaujanèios ir supratingos artimo meilës, stiprëjame“. O pasak kun. A. Kazlausko, „pasirodo, bûti panaðiam á Dievà, bûti Jo paveikslu – tai bendrauti“.

Dalë Gudþinskienë